Straipsnio santrauka:
filosofinė praktika pamažu tampa pripažinta savarankiška filosofijos šaka. Daugelyje šalių įkurtos filosofų-praktikų asociacijos ir nemažas skaičius klientų kreipiasi į juos pagalbos. Filosofinės praktikos pradininko Gerdo B. Achenbacho žodžiais tariant, praktikuojantis filosofas yra „nespecializuotas specialistas“, kuris traktuoja klientą ne kaip kokios nors teorinės konstrukcijos „atskirą atvejį“, o kaip absoliučiai unikalią žmogišką būtybę. Kitaip nei tradicinė akademinė filosofija, filosofinė praktika orientuota pirmiausia į tas temas bei problemas, kurios yra relevantiškos kliento būklės požiūriu. Filosofinės praktikos pagrindą sudaro egzistencinės filosofijos priemonėmis plėtojama ontologija, leidžianti giliau įsiskverbti į asmens struktūrą. Kita vertus, ši praktika grindžiama filosofinėmis sąvokomis, kurios nuskaidrina kliento savivoką ir leidžia aiškiau artikuliuoti kliento pasaulėžiūrines problemas. Skaityti straipsnį.